styruoti

styrúoti, -úoja, -ãvo 1. NdŽ, Lkm žr. 1 styrinti 2: Maišą obuolių prisrinkus i styrúoja Klt. Perdien tuos akmenis styrúoja ir styrúoja Ign. 2. intr. kankintis, kamuotis: Styrúoja pilvu pardien, gal akloja [žarna] Klt. Dvi dienas su diegliu styravaũ Ktk. 3. intr. šlitiniuoti: Aš išgersiu šitą, prisipilsiu kitą, styruodamas liūliuodamas pareisiu namo LTR(Srj). Tegul eina apsišluoti, ką tur pašaliais styruoti S.Dauk. \ styruoti; įstyruoti